"Mano siela garbina Viešpatį, mano dvasia
džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju.
Nes Jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę, štai
nuo šiol mane palaiminta vadins visos kartos,
nes didžių dalykų padarė man Visagalis, kurio
vardas šventas.
Per kartų kartas Jis gailestingas tiems, kurie Jo klauso.
Jis parodė savo rankos galybę, išdidžius puikuolius išsklaidė,
galiūnus pašalino iš sostų, o išaukštino nuolankiuosius.
Gėrybių pripildė alkstančius, turtuolius tuščiomis paleido.
Jis pakėlė savo vaikus - išrinktąją tautą,
atsimindamas, jog žadėjo jų pasigailėti,
kaip yra kalbėjęs mūsų protėviams , Abraomui
ir jo palikuonims per amžius.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai,
Kaip buvo pradžioje, taip ir dabar ir visados, ir per amžius. Amen."
Lk 1, 46 - 55
Lk 1, 46 - 55
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą